žinoti

žinóti, žìno, -ójo K, Rtr, DŽ, KŽ; SD¹177, SD188,190, R, MŽ, Sut, I 1. tr., intr. R404, MŽ544 turėti galvoje; turėti žinių, nusimanyti: Tai nežinau R338, MŽ453. Kas žino N. Jis tai man nežinant daro KBI26. Šitas dalykas ir tau būtų žinotinas J.Jabl. Ir jų žinota apie tavo atvažiavimą J.Jabl. Aš tai nei žinóte nežinójau OGLIII244. Nei tu žinaĩ, nei tu ką NdŽ. Pats apie savi tiek nežinaĩ, kiek kitas apie tavi žìno Jrb. O buvai žinójusi? Pln. Dviratį buvo pasivogęs, išsiardė, o ta motyna būs nežinantì Trk. Aš dar̃ jau nieko nežinaũ Grv. Aš tai jau ir užmiršus, o ana viską žìno Žl. Jums (jūs) patys žìnot geriau jau, kaip dabar y[ra] Varn. Anie yr tikrai žinójusiai, kad čia viskas yr Prk. Žinó[ja]u vardą, ažmiršau Klt. Ot tau – gyvena žmogus in svieto ir nežìno kam Ut. Ką atgyvenai, tą žinaĩ, ė kap bus, tai nežinaĩ: kokia smerčia mirsi – nežinaĩ Dglš. Teip teip, ana dikčiai daug žìno Tv. Ana liuobanti žinóti visas naujynas Trk. Ten didliai daug žìnąs žmogus, didliai gerą galvą turįs Brs. Moteris užaugo, mokyklon nėjo – nù tai tiek ir žìno Akn. O tas vaikis būsiąs nėko nežìnąs Vkš. Mes negirdė́[jo]m ir nežinó[jo]m Brsl. Senesni žmonės tai da gal žinótų Krs. Senópip ažeikit, maža ana razsakis, ana maža žìno daugiau ką Lz. Katrie jauni, negi beatmins, negi bežinõs LKT312(Rk). Ką žinó[ja]u, pamiršau Vidžiai. Mes žinome, kuomi esame ir kuomi buvome, nės atmename savo tėvų darbus A1884,91. Teip yr užpykusi, ka nedevė žinóti (nepranešė) End. Kiek aš žinaũ žinių ir apie juos, tik ką niekam nesakau Pv. Žìno ką kas, ar tep pliaukščia? Švnč. Rast žìnot čia Paalančio kaimą už Kuliams? Kl. Tai aš gi tavų namų nežnaũ Lz. Plepina plepina svietas, žìno ar nežìno Klt. Savo dūšė[je] žinái, o taip nepliurpi Krž. Iš kur tu ir žinaĩ viską kaip ant delno? Snt. Nereikė paskalas leist – žinaĩ i žinaĩ viena Švnč. Ką žinaũ, tai ir malu Užp. Nė čia ką daug žinaũ, nė čia ką pasakot LKT197(KzR). Vyrui visko žinót ir nereikia, boba viską sutvarkai jam nežìnant, i gerai Drs. Kunigas žìno, kas jam gal kalbėt lietuviškai Cs. Kas žìno, kaip ana (sala, kaimas) atsirado, nežinau Kr. Nežìnančiam žmoguo sunku Tl. A ten taip buvo, a nebuvo, kas čia žìno Klk. Tikriausiai ans i žmogaus mislę žìno Sd. Jaunas, ką ans bežinós [senovės dalykų] Akm. Žinójai, kur ejai, kur tekėjai, žinójai, kiek vaikų yra Klt. Gal ar atsitikimas koks, ar apsirgot, kas te jum žìno Ant. Než[i]naũ, ar aš tavo duktukė LKT212(Lbv). Nuspirksiu sąsvinį ir surašysiu viską, ką žinaũ Švnč. Noriu, kad vaikai ir vaikų vaikai žinótų, koks jų protėvių gyvenimas buvo Plšk. Ka teip vaikščioji, žinái daug naujynų End. Nejot ir palikot nežìną Mžk. Ka teip žinójus, kur karvę nusipirkt, tai daba būtų gerai Sml. Iš kur žinias žinóti, kumet būs geri laikai? Ggr. Mano kur padėta, visa aš žinaũ Alks. Ai vyrai, metė numetė, nežìno kur ką pasidedą Krš. Maž žinaĩ ką nuo pilvo sopės? Sdk. Kuom išgydytie, aš žinaũ Dgp. Mamytė labai žinódavo, kur yr tų grybių, prinešdavo daug Alz. Aš žinaũ lydeką, kelbuką, aušlę, badikšlį, mekšruką, ūsočių Brb. Kad aš žinótau, kap man bus gerai, tai aš tep darytau Rud. Kap seniau, tai žinójau viską, o dabar ne Žsl. Kad žmogus viską žinótų, jis nu daug ko apsisaugotų Rsn. Pirmiau žmonys kaji kaip žinójo savo mirtį Sd. Tep paskui Dievas padarė, kad než[i]nótųbi, kada mirs Lz. Žmogus, katris nežìnomas [i](nežinantis), negali rast Drsk. Žinódamiem sekasi (galima) te eit, o tep nuskęsi DrskŽ. Reik žìnomo (žinančio) žmogaus, o tep sunku pataikyt Mrc. Čia būta žìnomo vagio Dglš. Nežìnantis vogt tikrai neatėjo Mžš. Kaip žinomam, tai kelias geras, nežinomam – balos Ad. Čia, matyt, žìnomų žmonių darbas Ėr. Nežìnomas nebūt radęs to žiedo Alk. Svečiai nežìnomi (nežinota, kad atvažiuos), neturiu kuo mylėt Rm. Dailiai žinójėm, kad ans kručas yr End. Aš nežinójau da lig perniai metais, kad ana šitokia Mlk. Tam sakyk, kas nežìno Dglš. Daug žìno, maža išmano Imb. Anos trydos abi: žìno nežìno – vis tiek šneka Aln. Lyg aš negyvenau, lyg nieko nežnaũ Ad. Noriu vis regėt, noriu vis žinót Asv. Aš an diedo krikštynų nebuvau, iš kur man žinót jo vardas (juok.) Pv. Žinodamas tai darau S.Stan. Liūdna man! Gal ir tau? O kodėl, nežinau Mair. Sako, jis gėręs taip, kad kartais nė savo vardo nebežinojęs I.Simon. Žinome, jog XVIII a. pirmoje pusėje lietuvių kalbos buvo mokoma Kėdainių reformatų mokykloje rš. Juk žinaĩ, kad vis tiesa, ką čia suvapėjom K.Donel. Dabar raganaitėms užrūpo žinoteino mąslis našlaitės Gmž(Krd). Kad aš žinójus, kur močiutė nuduos (d.) Tvr. Kam sẽnai vyras: geriau nė žinót, nė regėt Onš. Kad aš žinočio jį atjojantį, taisyčio jam patalelį D65. O kad žinóčiau brolelį josiant, aš pabalnočiau bėrą žirgelį JD1101. Ne pana būčiau, kad nežinočiau, kas juods, kas juods nuvelėtas TŽIV586(Pn). Juk tu žinojai, širdies bernyti, mane dvare nesėdint KlvD257. Kad būčia žinójus, kur mano motutė, būčia nuklojus kelelius drobelėm JT290. Vyte pavysiu, ginte paginsiu, Dievas tikt žino, ar aš sugrįšiu StnD24. Žinom Christų kėlusįsi, smertį pergalėjusį Mž255. Apie Tėvą tad žinau tatai, jog est sutvėrėju DP249. Viešpatie, nežinome, kana eisi DP449. Žinojai tu, aš esmi žmogus kietas VlnE186. Nežino žmogus apie savo turtą, kaip ilgai juo vartos SPI115. Nežino žmogus, kada jop smertis ateis PK149. Todėlei budėkite, nesa nežinote nei dienos, nei hadynos, kurioje žmogaus sūnus ateis VlnE182. Tu vienas ateivis esi Jeruzalėje, kurs nežinai, kas per tas dienas nusidavė MP164. Ir žinosit, kas ger ir pikt yra BB1Moz3,5. Tu žinai mane tave mylintį BPI410. Šitai žinau tave gražią moteriškę sančią ant veido BB1Moz12,4. Juk nuo amžių Viešpačiui žinomas jo darbas SkvApD15,18. Kunegas Pabrėža pažįsta kožną žolelę mūsų pusė[je] augančią, kožnos žino vardą ir pavardę, numano teipogi, kam kuri yra deranti M.Valanč. ^ Neklausi – nežinósi Ds. Ką žinaĩ, reikia až kasų turėt Sug. Niekas nežino galo vežimo LTsV211(Vlkv). Niekas nežino, kas až [už šieno Srj] vežimo LTR(Ds). Žinoma, kas yra, nežinoma, kas bus Pšl. Kad aš būčia žinójus, kad tu tokis, tai až dešims kalnų būčia bėgus Švnč. Žinai ką – nežinók, girdėjai ką – negirdėk Ėr. Dievo galybė nežìnoma: vienam nueinant, kitam pareinant Jrb. Vaikų ausės stačios, akės plačios – nora viską žinóti Krš. Jei nori, kad apie tave visi žinõtų, tai pasakyk pačiai, pati mergai, merga piemeniui, piemuo skerdžiui, skerdžius ubagui, ubagas visam svietui Dkš. Kad šuneliai nelotų, kaimynai nežinotų̃ Lb. Kad žinótai, ką pulsi, atsisėstai Lp. Greit pasenėsi, kai daug žinósi J. Jabl(Šl). Tu daug nori žinót, greit susenėsi Dglš. Aš žinaũ kaip šiandie Erž. Kad žinai, tai ger ir sakyt NžR. Daug žinok, maža bylok LTR(Rm, Pnd). Meluot nemoku, teisybės nežinau NžR. Pats žinai – vienas žinai, du trys – visi žino LTR(Lkv). Žinai – žinok, kitam nelok LTR(Vdk). Kame žìno Jonis, žìno ir Onė Grg. Nežinomas kaip smerčio adyna LTR(Ul). Ką gali žinóti: rytas už naktie, o smertis už durims Sd. Ko nežinom, to nenoriam VP24. Visų dantes balti, tik nežinaĩ, kas až dantų JT328. Kožno vieno dantys balti, o kas už dantų – nežinaĩ Kls. Nė velnias nežìno, kur motriškos pagalanda peilį Krž. Kas dirba, tam nereikia, kas perka, tai ne sau, o kam reikia, tas nežino (karstas) Sim.

žìnančiai adv.; S. Dauk: Atėjo nežìnančiai Lnkv. žinótinai adv.; Sut, S.Dauk, N. | refl. tr., intr. H163, R, MŽ: Nieko nežinaus R71. Aš žinaũsi visą reikalą viena Snt. Aš geriau apie save žinaũsi Sutk. Mes visi žinójomės apie kitas kitą Smln. Kaipgi broliai nesižinos, kur gyvena Ėr. Ką čia gali papasakot, pats nesižinaĩ, kur ką pasidedi Snt. Jis žinosi už kitus ne vėliau nuvažiuosiąs Vaižg. Nėko nežìnos, gal be atminties? LKT111(Šll). Nė nesižìnom, kiek jų turį J.Jabl. Aš žinaũs, kur staunu, kur eitu MitI70. Jei žinósias, pasakysias, ko čia slėpti Krš. O juodu nesižinójo tėvams tei arti ėsą [p]Jrk86. Keleivis nežinosi, kur užėjęs razbaininką, piktą kokį draugą, nežinos, kur apsergąs, nežinos, kur alba kaipo dūšią išleisiąs BPII510. Gana gerai žinaũs, kaip vokietis ėjo Grš. Jis žìnos kaltas ėsąs KII357. Aš žinaũs esąs griekininkas K. Trankais žmogus, pats nesižinai, kurio galo sulauksiąs J.Bil. Eš žinaus teisus būsiąs BBJob13,18. Jeib Petras dėlei savo grieko nenusimintų, bet žinotųsi malonę Dievo gavęs BPII35. Ji žinojosi vyro nelytėta BPI287. O nežinomės, kurią dieną alba hadyną būsim Dievo paieškoti BPII293. Žinausi tame esąs tarnu mano pono MT21. Tada žinokias smertimi mirsiąs BB1Moz20,7. Jogei mirsiu, žinaus tikrai, bet kada? P. ║ modal. vartojama pašnekovo dėmesiui aktyvinti: Žinaĩ, pavargom pėsti Švnč. A tu žinái, ka buvo didiliai drūktas reikalas Sd. Žìnot, šiandiej čiut vaiko nesupjaustė kertamoja LKT331(Gdr). Sako, žinaĩ, Jon, aš žinau paną, Balaišyčią Kp. Graži ta mergė buvo, daba, žinái, jau sena Vkš. Kad žinotum, ir aš esu tinginys J.Jabl. Kad sušalau kojas, kad jūs žinótūt! Pls. Sušilau, kad tu žinótum! Antš. Man, kad žinotum, gaila tavęs! J.Jabl. Kad žinotūt, meilumas moterėlės, tik čiulba, siūlo valgyt LMD(Pns). Žinái, sugebėti reik i prašyti, juk teip nuejęs i negausi nėko Trk. Aš i stovu, žinái, sena boba, kas mun rūpa Sd. Teip, žinótum, piktai: duok alaus Skp. Žìnot, koki čia kviečiai abuojūs Mlk. O dabar, žinaĩ, tarp krūmų buvo, augo ir apaugo [ežeras] Brž. Žinaĩ, tie rudens darbai: tą pabaigt, aną pabaigt Jrb. Jug žinái, laikas jau kieta [i](keičia) visus Lž. Dirbk, vaikel, žinai gi, vasaros prakaitas, žiemą šiluma Dgč. Senatvė[je] nebevalgom tiek daug, žinaĩ Sdb. Viena gyvena, žinaĩ gi, sena merga Aln. Žinótum, užvalgiau riebiau – bloga bloga, nei kur dėtis! Mžš. Kad, žinaĩ, mano sakymas: kaip išeina, teip ir ateina Pnm. Mokini gi vis, žinai, kaip motina Kp. Žinók gi, papratęs dirbt, tai ką gi daugiau veiksi Skp. Ieško paparčio žiedo visi, žinótumėt, tai šlapi lig pažastų Kp. Kita, žinaĩ, nemokėdavai nė dvinytai išaust Mšk. Tas, kur biednas, turėjo pulką vaikų, o kitas – nei vieno, tai kurgi, žinók, žemės valakas, ir viso turėjo, gražiausi namai Plvn. Žìnote, jis tę vienas gyvena Vrn. Gerą pusmetį išbuvo i sako: –A žinái, ciocale, ką, kad aš čia metus išbūsu, aš jau i peklo[je] galėsu būti Kl. A žinái, lei einie po velnių anie visi! Trš. A žinai, ka gerai y[ra] daba gyventi žmonims Ms. A žinái, matyt, sveikesni būdavo žmonys senovė[je] Krž. Žináik, vargstu su širdžia, sirgau žiemą Krš. Kad žinótūte, su sveikata nekas Vrn. Oi, seniau kaip buvo gražu [per tautos šventes], kad jūs žinótumėt, tai niekai dabar ir sąjūdžiai, ir persitvarkymai visi Skp. Jau, žinaĩ, galvoj nėra, silpsta viskas Pst. Žináik, blogai senam vienam Krš. Jau, žinaĩ, po gyvenimo – jam jau aštuoniasdešium, man tuoj bus septyniasdešium Grv. Ir buvo tokia mada, žìnot, laidot saulei leidžiantis Jnk. Ir, žinotum, sugrudo man širdelė, pati vos nepravirkau A.Vaičiul. | Eik tu, Alyzai… žinai kur!.. – pasakiau piktai J.Balt. Įsikišk tą savo draugystę žinai kur, – tyliai, bet įtaigiai pasakė vairuotojas rš. | refl.: Žìnotės, pas mus yra svečių Dkš. ║ modal. abejojimui, svarstymui reikšti: Man tai visa įdomu, aš nežinaũ Plvn. Nežinaũ, kad dabar reiktų jauniem teip dirbt kaip mės dirbom, kas te būt Plvn. Apsirgo, nežinaũ, metus gyveno a negyveno, i pamirė Švnč.

2. tr. R221,234, MŽ295, NdŽ pažinti: Aš žinójau jį Arm. Nežnaũ to žmogo Pst. Savo bočiulio [i](tėvelio) anas neminės, nežnõs bočios LKKIII203(Lz). Ką te ana jį žìno, tik iš matymo Klt. Tą kuningą gerai žinai? Mšk. Žinaũ jį ir kalbą jo saugoju DP127. Jūs nežìnot, nepažįstat mūsų klebono PnmR. Aš jus žinaũ, nežinaũ, ar jūs mane žìnot ar ne Str. Nenoriu aš jo ir žinót Pv. Jeigu aš aštuoniasdešimt pragyvenau čia, mane visi žìno Dv. Aš žinaũ juos nuluptus [i](labai gerai pažįstu) Dglš. Tu jo nepažįsti ir nežinaĩ – jis pas mus vertėn, šitas žmogus Sn. Kad žinótau ją, vestau Brš. Man visi pažįstami, žìnomi Pl. Ko čia bijot – žìnomi žmonės, negi piemenys Slm. Daug užmiršau, nežinaũ nė žmonių visų Pn. Bile kam neduos nežìnomam Sn. Nenoriu tavęs įžeisti, kilnusis riteri, bet man baisu pasitikėti nežinomu žmogumi V.Krėv. Jug ana sena merga buvo, gyvatė, aš aną seniai žináu Trk. Baisi bestija, jau aš ją žinaũ kaip savo penkius pirštus Ut. Aš jau žinau jį skersai ir pailgai LTR(Ds). Aš aną žináu kaip padėtą Jdr. Ažu žìnomo berno ištekė[jo] Dglš. Aš pramergavau merga, aš nežinójau berno Al. Kiek ją žinau, mėgo gražiai puoštis, linksmai praleisti laiką J.Avyž. Bažnytkiemiai, kurių vardais vadinas visa apylinkė, jug daug yra žinotinesni neg paprasti sodžiai TS1900,4-5. Ten mun vietos buvo didliai gerai žìnomos Als. Ir toliau mato, kad toki nežinomos žemės žmonės žuvis gaudo BsPIII273. Prijojo kiemas svetelių iš nežinomų šalelių LTR(Pnd). Jis man žìnomas tik iš pavardės PnmA. Anas kvolijas, ką visą mišką žìno Brsl. Aš tą ežerą žináu kaip savo trobikę End. Jug tie keliai muno takai žìnomys, aš einu numie Žr. Nebžìno savo numų, klaidžio[ja] klaidžio[ja] Trk. Nelabai žìnantis (žinomas) kelias, tai greit nė nenuvyksit Nm. Ieškau žmogaus, žinančio kelio A.Baran. Oi žinaũ žinaũ aš kaime našlelę, tę nujosiu, tę sustosiu, naktelę nakvosiu DrskD263. Kad aš žinojus šitą bernelį, būčia paklojus jam patalėlį LTR(Šmn). Nakčia išjojau, nakčia parjojau, nieks manę nežinójo, nieks manę nesuprato LB19. Toli mano mergužėlė, balta graži lelijėlė, mano nežinota LLDII231(Mrc). Nuduosiu dukrelę ką toliausia až šimto mylelių nežinančių, až žalių girelių nesiaudžiančių LTR(Ds). Ir sutikau seną šeirį, seną šeirį nežinotą KlpD12. Buvo žmogus biednas ir nežinótas, ejo jis savo keliu MitVI67(Mrc). Vaiščiojom kap savi nežinójomi žmones LKKXIV215(Zt). Katrie daugiau dasimanę būdavo prie bičių, tai jau jie žinódavo bičių balsą Jdp. Aš tų žolių tai nežinaũ, o anksčiau tai žinójau Graž. Žinójau visus budis, ir apsivalgiau Kb. Žolynai reikia tik žinót, anies visi vis kur nuo ko buvo Švnč. Ji jau žìno mano obuolius, tai nė neragau[ja] Jrb. Rūškynius ar žìnote? Pariẽčė. Vėžį visi regėj[o] ir žìno Vlk. Nei mes jų (žuvų) gaudom, nei žìnom Pst. Aš nė pats visokias žuves nežináu Rsn. Visas jau raides žino ir vardus atmena, tik viena tokia sunki Žem. Veršius (jaučius) aš žinaũ – veršius ganiau Pb. Jūs nematėt, nežìnot [naminių girnų], o aš maliau, oi, maliau Mšk. Matulis jau penkti metai kulia, turėt[ų] kaip nuluptą žinót [kombainą] Slm. Kazienė i nuvažiuoja, i parduoda, o Antanienė Panevėžio nežìno! Mžš. Jei tarysiu, jog nežinau jo (Dievo), būsiu lygus jums melagis SPII109. | prk.: Kap aš šitos karvės nežinaũ, teip ir tu nežinaĩ Švnč. Kap ani [seni] buvo, Dievą žinój[o], žinój[o] Dievą, o mes jau ne tep žìnom, liš darbas, darbas, darbas LKKXXIX185(Lz). Nesa jūs žinot širdį ateivių, kadangi ir jūs ateiviais buvot Egiptų žemėje BB2Moz23,9. ^ Žinomą imk, nuog nežinomojo atsitrauk B. Žinaũ kap savo penkis pirštus Dkš. Eik: moki žodį, žinai kelią B, N. Kalbas moki, kelią žinaĩ – keliauk Ar. Moki žodį – žinai kelią J.Jabl. Kas genio vaikus žinotų, kad pats neklyksėtų LTsV225(Dglš). Jei nori, kad tave visi žinotų, būk kaltas kriaučiui ir šiaučiui LTR(Kb). Kai bėda, tai ir Dievą žino Švnč. Nežináu nei peklos, nei velnio Yl. Kad tu būtum nežinótas! (keik.) Mrj. Kad tu dienų nežinótai! Rod. Žino jį šaltos dienos (magylos, bėdos) B, B819, PrLXVII32. | refl.: Tai tarė Marija angelui: – Kaip tai nusiduos, kadangi nė jokio vyro nesižinau? NTLuk1,34. ║ atskirti, rasti: Arklys žinojo savo vagą K.Bor. Tai protingą arklį nupirkau, ka i kiemą mano žìno Sk. Dabar karvės nežino ką ėst Ktk. Žinodavo gyvoliai katras savo kiemą Grz. Žėdna kiaulė žìno savo gardą Šmn. Namo gena piemenys, tai avys skirias, kiekviena savo namus atranda, žìno Kvr. Jauna vištikė – savo numų nežìno Rdn. Padeklį paėmiau, vištos nebžinos, kur bedėti Kal. Savo laiką žuvys žìno Rsn. ║ būti susipažinusiam ir naudoti, taikyti: Tada šitų lentinių [avilių] nežinójo, tik toki loviai būdavo LKT204(Kt). Pjaudavom pjautuvais, dalgių nežinojom Aps. Anies nežìno pavalkų arkliui Imb. Seniau visa malė namie, turėjo girnas, malūnų nežinójo LKT378(Vrn). Kol žmonės nežinójo šulinio, tai tik prie vandenų ir gyveno Vžn. Nė mašinos nežinódavom, nė dviračio nežinódavom Trs. Kilogramo nežinójėm, svarai tik buvo End. Kitą kartą literį mažai kas težinójo: kvarta, puskvartė, gorčius Plt. Seniau su pitliavotais [miltais] nėkas nežinójo virti [košę], su ruginiais virė Kl. Vasarą laistyt laukus niekas nežinójo Smln. 3. refl. NdŽ turėti pažintį, pasižinti, bendrauti: Tarp savęs žinójos [du žmonės], gyveno Rdn. Jos vyras žinojosi su kitais to krašto gyventojais J.Jabl. Savo [pačią] tura, kam da su kitoms žìnos, fu koks! Jdr. Tai reikė mumiem iš jaunio nesižinótie, tai būtum pagyvenę Lp. Žydai su niemčiais žinójosi seniau DrskŽ. Žinójos su žandarais ir dėl to laimingai nešė kontrabandas Šts. Tas kupčius žinojosi su tais razbaininkais BsPI15. Ans žinójos su tais vokyčiais, ans ir išvedė mumis Plt. Žinókiatės su munim ir turėsiat pieno, – tarusi čerauninkė Šts. 4. tr., intr. suprasti, išmanyti, susigaudyti: Mokytas, prityręs, žinąs SD12. Nežinąs ką daryt, nestiprus R381, MŽ511. Ką žinąs ir parmanąs Jzm. O tas žmuoj nieko nežnój[o] – durnas buvo kap tamsi naktis Lz. Mokykias, ka žinótumei daugiau kaip aš Gd. Kad aš i sena, viską žináu i viską suprantu, lig plauko viską suprantu End. Ką žinójau, tai pasakiau, daugiau neišmanau Ker. Senovės žmonys daug ko žinójo, ko dabar mokslas nežìno Kin. Kurie nieko nesmokina, tai jie nieko i nežìno Slm. Apie linus tai labai atamenu, labai žinaũ, labai teko dirbt Kp. Daba tu vaiko mažo neapgausi – žìno viską Jdr. Sako visus mokslus žìnąs, o paklausus, dėl ko višta kiaušinį padėjusi kata, vargšas nėko neatsakė, nežinójo Tv. Kap man sako, aš žinaũ, o pasakyt negaliu Nmč. Ir nežinau taipajag, ką tu kalbi VlnE194. Jie žino perkalbėti, jog žaidimas, šokimai, štukos ir juokai negali būt taip baisūs griekai brš. Ar jūs nežinot, ar jūs neišmanot: kupiškėnai geri žmonės, jų tiesūs keleliai (d.) Kp. Ar jūs nežìnot savo čysto stono JD567. Ką tas čia senas žmogus tik esi toks nėko nebžìnąs, nėko nesuprantąs Skd. Kad nebžinái, nė ko senas žmogus nori End. Ant metų galo žinójau, kaip gyvenau Plšk. Kad vaikai nežinótumb, sẽniai ūtarino teip LKT355(Nmč). Pažįsti save, žinai žmogumi esąs Žem. Dirbk, sūneli, žinók, kad duonelė ne su vėju ateina Dgč. Kad žinótumbi, tai neitumbi [lankytis] Lz. Pati nežinaũ, kaip gyva likau KlbIV156(Vdšk). Ta sirgo, o ans (vyras) dėjos nematąs, nežìnąs, nesuprantąs End. Jei nora, žìno [moterys] prisikabinti Rdn. Durnikė, o liežuvius sudirbti žìno Krš. Kẽliai nušalę, kad nebežinaĩ kur dėtis Pnd. Trudna žinót, kap tę bus, kap pamirsim Aps. Kad priskelt[ų] iš to pasaulio, nežinót[ų] kap i gyvent Dglš. Būk tu nežináu kas, gyvenk nežináu kaip, o lįsi į žemę Krš. Kad ir pavargsti grodamas, tai žinaĩ až ką [i](gerai atlygina) Sug. Kap apsiženijo su kitu, nežìno kap šėnavot, nežino kap godot Pls. Labai labai buvo skanu, kad jau nebežinaũ kaip jau ir pasakyt Ant. Kad dar vieną paslaugėlę brolienė mums padarytum, tai jau nebežinotumėm kaip ir atsidėkot A.Vien. Išeini laukan [per trėmimus] – nežnaĩ ką daryt ir kur eit: ar bėgt, ar stovėt Žsl. Kad kas man pasakytų, kur dabar jis, atiduočiau nežinau ką! Nj. Parnešė vaiką, nežìno ką daryt: vaikas verkia ir ana verkia Rod. Kartais baisiai galvą sopa, kad jy nežìno kur dėtis Slm. Kai duosiu, tai nežinõs anas kur skrist Ob. Aš nežinaũ, kap tu nedaboji! Dgp. Daryk kap žinaĩ Al. Daryk kaip žinanti P.Cvir. Priaugina kaime tų lašinių negales, žmonys nežìno, kur anus dėti Klm. Žmonės než[i]nójo sa[vo] gėrybos kur dėt Dv. Lietuviai kad užstotų ten (Sibire) gyventi, anie skarbo galo nežinótų, neturėtų kur dėti Sd. Skolos nežinójo galo, nemokėjo gyventi End. Savo kampo neturėsi, visi tavo daiktus turi žinót, visi gali imt Bb. Reik žinóti savo laiku pjauti, savo laiku sėti Sd. Žinodavo, kaip selyklą padaryt, nu tai būdavo ir alus geras Plvn. Pripynėm virvių, kaip tik žinójo galva PnmR. Dabar dalge nebepjaus, paimt nežìno už katro galo Kpr. Nei jūs žìnot, kumet gulti, kumet kelti, kumet valgyti [i](netvarkingai gyvenate) End. Viską žìnom: i kaip bulves sėti, i kaip batvinius diegti Šts. Tegul žinõs, kaip jo tėvai jauni būdami duoną pelnės Skrb. Dabar kamanų yr, ale nebežinaĩ kaip maut (naujoviškos) Slm. Gal žemė [negera], gal reikia žinót, kaip reikia jie (pomidorai) auklėt Antš. Nė žinót nežinójo, nemokėjo muilo virt Vdk. Nei anas suprato, nei nieko žinójo, kaip te to žemė aria ar te kaip sėja Sug. Biškį pašvindus [mėsa], aš an kvapo žinaũ Žl. Toks buvo brangus daktaras – akis paveizės ir ans žìno tavo ligą Žr. Da daktarui nemoki pasakyt, kaip tau yr – jis pats turia žinót Jrb. Makt praduria pilvą [išputusiai karvei], žìno, kur pradurt Alz. Arklys tai mat reikia žinot pakaustyt, ba tik kad kiek, ir bus šlubas PnmR. Aš visą darbo eilę žinaũ Tvr. Tu nieko nežinaĩ apie sarmatą Kp. Ka dab kito nėko žmonys nebžìno kaip tik važinėties End. Anas tik pavalgyt žìno, o darbas jam ne galvoj Kzt. Aš aštuonių metų į mišką bandą giniau, o daba aštuonių metų vaikas nieko nežìno Grz. Tu tik nuraut žinaĩ, o pasėt nenori Jrb. Tiek i težinaĩ – pasigert i susimušt su kitais tokiais Sml. Du metu nežinójau, a piemuo, a vaikis besu (dirbau visokius darbus) Rdn. Mun žinóti, ką aš turiu daryti! Vkš. Prigera, nebžìno ką bekalbąs, nebžìno ką bedirbąs Mžk. Pririjo (prisigėrė), nieko nežìno Aln. Žinójėv sveikatą užlaikyti, negėrėv vedu [su broliu] Ms. Beprotis ir geriausį darbą visad peikia, o pats nežino, kaipo pataisyti reikia D.Pošk. Nežino pavargusios žmonės nei numano, kas su jais veikias ir kas turi veiktis paskui DP312. Padarė per žydus nežinančius, ižg kur būtų žinąjie atvaduoti, o kurie užginai būtų pagėdinti DP577. O eš dūmojau: gerai, pavarguliai (ruduliai) neišmano, nieko nežino apie kelį Pono ir apie savo Dievo tiesą BBJer5,4. Bet apie dvasiškas dovanas, mieli broliai, nenoriu, idant nežinotumbit VlnE99. Tvirtais būkite ir nepakrutinamais, skalsindamies darbe Viešpaties, visada žinodami, jog darbas jūsų neesti tuščias Viešpatip SPI44. Duok man, Viešpatie, žinoti, kas žinoti reikia A.Baran. Atleisk mums, Viešpatie, nežinomus nusidėjimus CII645. | Skruzdėlės ir bitės gudriausi vabaliukai – kiekviena savo darbą žìno Žb. Timptelėjo aną, arklys tujau žìno, ans i pasuko čia, kur tavie reik End. Dabar tai durni arkliai: paemi, tai nežìno, kur lėktien – kaip laukiniai Kp. Jautis tep žìno, kap žmogus: stojos an vagos ir nuej[o] Rod. Padį paėmiau, vištos nebžinós, kur bedėti Kal. Savo laiką žuvys žìno Rsn. | prk.: Ans (sijonas) jau nebžìno savo metų Krtn. ^ Kalbi kaip žinódamas JT498. Ką žinósi, an pečių nenešiosi JT371. Ką tik žinai, tai gerai LTR(Žg). Ką jaunas išmoksi, visą amžių žinósi JT371. Nežino, kur likti, kur dėtis B. Daug žinosi, veikiai pasęsi Plt. Daug žinosi, greit pasensi Vdžg. Reik žinóti, ką dirba žanoti Žr. Žino, kaip žolė auga, tik gyvent nemoka LTR(Igl). Kap duok, tai nežìno, kap te (imk), tai žìno Btrm. Žinók, iš ko duoną valgai JT435. Nueinu namo, tai nežinaũ ko stvertis (daug darbų), i te, i te lekiu Klt. Žinósi, iš kur kojos dygusios, ka lupti gausi NmŽ. Žinaĩ, iš kur kojos dygsta JT435. Žinái, kaip buvęs, nežinósi, kaip bebūsi Bdr. Padaryk muni žìnomą (išmanantį), aš tavi bagotą Krš. Padirbk tu mane žìnomu, aš tave padirbsiu bagotu J. Padaryk muni žinančiu, o aš tavi bagotu Plt. Nė rytas, nė vakaras nežináu, o mala aple muni Krš. Nežináu nė pradžios, nė pabangos Šv. Tiek tu žinai, kas nuo nosies nuvarva LTR(Zp). Žinai, kiek iš nosės į gerklę LTR(Rm). Tiek i težinaĩ – iš nosies ant gerklę Sml. Tu tiek žinaĩ, kiek nuo lūpų iki nosiai Plv. Tu žinai, kas nuo nosies ant lūpos PPr431. Žino, kas iš nosies į dantis Grš. A mis[lini] – ana ką išmano, ana tik težìno iš ančio an dančio Ms. Jis žino tik duoną ėst ir pamatus krėst LTR(Grk). Težinaĩ, kaip iš klėties karčemon nešt JT300. Barzdos doklą priskutai ir dar to nežinai LTR. Kiaulė tik ir težino purvyną LTR(Km). Kiaulė daug žino, kur debesis eit B826. Duok Dieve viską žinoti, bet ne viską dirbti M. Peniukšlė kiaulė nežìno, ko žieminė žviega LKT86(Kl). Senis vilkas žìno, kaip avelė nešt Sld. Katė žino, kieno pieną laka JT363. Maiše gimęs, papečky augęs, nieko aš nežinau LTR(Grv). Naktyje gimęs, maiše krikštytas, miške augęs – nieko nežino LTR(J.Jabl). | refl. H163: Jis nesižinójo ką darąs K. Nežinausi ką darąs R28, MŽ37. Nesižinąs ką darąs, nenuvokiąs LL108. Jis savęs nesižinójo KII41. Iš džiaugsmo savęs nesižino KBI13. Vaikšto kaip apdujęs, pats savęs nesižìno Dgl. Kai parėjo – nė pats nesižinójo jau Jrb. Pernai ma[n] buvo kaži kas užėję, ka aš visai nesižinójau, kur aš ėsu Slv. Pūga [Sibire], nežináis kame gimęs, kame augęs Jdr. Iš gero gyvenimo nežìnos, kas besąs Yl. Nebesižìno kaip ponavot Sur. Mat ka tu savo kaily nebesižinaĩ! Ps. Gerai gyvenom, nebžinójomos ko benorėti Plt. Jau nesižìno nė kaip gyveną, nė ko norį Jrb. Daba žmonys nežìnos kas esantys Žlb. Subinė šonūse yr, nebžìnos ko benorianti (juok.) End. Nebsižìnos ką bepliurpti Grdm. Jaunesnė buvos, žinójos Lk. Kaip kulkozą paleido, nežìnos kantõriškės (kontoros darbuotojos) kur dėties Krš. Jie turto nesižinójo galo Šk. Daugelis žmonių per visą savo gyvastį nesižino patys, ko nori Tat. Žinausi ir šiose knygose vienur kitur suklydęs K.Būg. Mažai pagundai apnikus nebžinaus ką bedarysiąs M.Valanč. Nereik nė vadinimo į talką, reikia žinóties pačiam Šts. Nesižino piktai darąs žmogus Mž446. Daug žmonių nesižino, kokie esą BPII148. Teip didė linksmybė širdį švento Petro buvo apiėmus, del kurios nesižinojo ir pats kur esąs ir ką regiąs – apgaišus buvo dūšia nuog didybės džiaugsmo SPII32. O Jėzus bylojo: Tėve, atleisk jiemus, nes anys nesižino, ką darą BPI388. Žinausi, iš kur atėjęs ir kur nueinąs NTJn8,14. Tikrai žinausi, nuog jo gavęs atleidimą visų mano griekų BPI67. Tėve muno! Atleisk tam nendznam ligonie griekus, kurius papildė, nes nežinojos ką darąs P. Nesižino Jurgelis kaip pačios džiuginti NS103. Jūzapas ant pirmo balso kūdikio visas sudrebėjo, nebežinojos, kas su juomi dedas Žem. Nebesižinodama pati ką daranti, prilekia motutė prie krosnies, nutveria šluotą ir gena Joniuką pro duris J.Bil. Nuo pakilusios goslybės jis nebesižinojo kur besidėti Vaižg. Net mėlyna rėkia, nesižino kur gyva dėtis, kaipgi bijo pelės, skreba te po kuprą Svn. | Parginė peralkusias karves, nesižìno tos kur griebtis namie Ėr. ^ Katė pieną paliejus žinos Tsk. ║ įsidėmėti, atsiminti: Gausi skūron, tai žinósi! Pns. Išvanosiu kailį, tai žinósi į svetimus daržus lįst! Slv. Dabar žinosi neklausyti tėvų! Žem. Kad nuskalto, tai tegu žinõs i tėvo kietą ranką Tr. Užvožė jam delnu par pakaušį – kitą kartą žinos Ėr. Va, paimsiu diržą, perjuosiu, tai žinósi Rš. Žinósi lįsti kur nereik Kal. Vis aš buvau negera, o jis geras, tai dabar žinõs Stak. Kai išdirbsiu kailį, tai žinósi! Ėr. Kad aš tau užplėšiu lazda per pastargalį, tai tu žinósi, kuoj Dievas vardu Lp. Gausi į nosį i žinósi! Jrb. Kai iššveisiu kailį, tai žinósi Švnč. Rupūže, aš tave kaip pakratysiu, tai tu žinósi! Kš. Nelakstykit čia, vaikai, nenumindžiokit man darželio, ba kai išsirausiu dilgynę, kai nukaposiu užpakalį, tai žinóstat! Pnd. 5. tr., intr. patirti, pajusti; būti patyrusiam, pajutusiam: Daugį amatų turi – reikia apie badą žinót Drsk. Ir sarmatą žinójo žmogus, ir baisumą Aps. Nežinoma kančia R25, MŽ33. Kas nėr kaštavojęs [skyrybų], tas nežìno nėko, o kas kaštavojo, tas žìno tą smoką: bjauriai yr, dikčiai bjauriai End. Ana až jo gyveno, žinójo, ką gyvena Klt. Valgyk, sūnel, žinósi, kad pas mamą buvai Jrb. Negyveno ana nei su moša, nei su dieveriu, tai nieko nežìno Dglš. Pas mamužės augau, vargo nežinojau (d.) BzBkXV139(1512 m. vad. Dresdeno juostos įrašas). Vienas žmogus nežinojo nei jokios bėdos ir išjojo jos ieškoti LMD(Rz). Kad žinójęs, kad neis kunigu, būč ir nemokinęs Žl. Tas vaikas teip išlepintas, kad nebežino, kas tas vargas Brž. Jis nežinójo šaltos žiemužės nė vasaružės JD201. Nors vokietis negerbia jų (dievų), bet jis atviras vyras, ir jo širdis baimės nežino V.Krėv. Esu aklas, nežináu nė nakties, nė dienos Pln. Aš par amžių nežinójau, kas tas y[ra] liga, kas y[ra] susirgti Skd. Nežinójau aš, kas do ligos, dar̃ žinaũ Kls. Galėjai eiti kada nori i kur, kuliganų ir žodžio negirdėjom, žinóti nežinójom Krš. Kad apalpsti, nuslambi, nieko nejauti, nežinaĩ Rs. Aš rankos nežinojau, toks buvo gėlimas Plng. Lig dvidešims metų nežinójau, kas yra dantų sopėjimas Ėr. Tėtė nežinojo dantų sopės Ktk. Nežìno, kap galvą skauda, nežìno, kap dantį skauda Brt. Mano tėvas doktoriaus nežinó[jo] (nėra buvęs pas gydytoją) Dglš. Tas yr žìnomas, ka cukrus negerai dantims Slnt. Kab insidedi saują [vaistažolių], tai žinaĩ, kad vaistai Dg. Kai ganiau, tai žinójau, kaip kožnas kvietkelis kvepia Kp. Kaip einam, tai kur yr kepta duona ar [virti] kopūstai, vis žinaĩ, gali užuost Brž. Pašoktumi (patriūstumei) aple vaikus, žinõtumi Dievo malonę (vargo patirtum) KlK12,70(Rdn). Gaspadinė par Kalėdas įneš mergai savo kuskelę – šiandieną tepasišvieta su ta kuskele – iš to ta merga žìno, ka gaspadinė nora, ka būtumi da i kitą metą End. Būčio Velykų nežinantì, kad būt kiti nesušelpę Ggr. Kab lija, tai jau žinaĩ, kad lija, dartės tokių lietų nėra Sn. Ne mes karvių ganyti žinójom, kad tokias platybes turėjom miškų Plng. Mes dykai dirbom, išeiginių (nj.) nežinójom Adm. Su mašina važiavau, jokio vargo nežinójau Al. Jis nei pjovė, nei šakių, nei lopetos rankoj neėmė, tik šitą vieną pienelį težinójo (dirbo pienininku) Č. Visos žìnom: dėl vyro galėk, dėl vaikų turėk Rdn. Tas žmogus buvo del visų geras ir žinojo tiktai dirbti, kas yra naudinga del savo krašto A1883,143. Kas tatai nori žinoti, neprivalo toli lėkėti BBJer2,24. Nes tas medis ir vaisius, ir tokią macį turi, nes kas tiktai jį paragaus, žinos visa pikta ir gera, kas destis ant svieto MP146. ^ Nusipirk, žinósi, ką kaštuoja (atsakas prašinėtojui) Šk. Pirty nebuvęs, nežinaĩ, kaip karšta JT306. Gavai nosim žemę paarti, žinok, kaip senesnį barti PPr110. Žìnom tus pyragus Vgr. Žináu aš tą pyragą Tn. ×6. (sl.) tr. NdŽ mokėti: Motina nežìno nė žodžio lietuviškai Pb. An futorų du vyrai žinój[o] lietuviškai, ale jų jau nėr Zt. Kap anas žìno, tep žegnojas Aps. Tu viską žinósi, kalbas visų gyvulių, paukščių pažinsi (ps.) Ign. Pasakelių žinóta daug Ad. Ir mėgstu, ir daug žinó[ja]u [dainų], bet visos pabėgo Grv. Niekas tiek nežinojo pasakų, kiek senasis Lapinas V.Krėv. Aš šį vakarą neišdainiuočiu, kiek aš anų (dainų) žinójau Nv. ^ Žinójai sugriauti, žinók i pataisyti Kal. 7. refl. NdŽ manytis, verstis savo nuožiūra: Jie bylojo, kas mumus do to? Tu žinokias VlnE198. Žinókies, kap nori Ad. Žinókis tu sau ten LB213. Žinókitės, kas man rūpi Vlk. Žinókiatavs, didili, nekišuos, kaip noriatav Pln. Aš išeinuos, o tu žinokis Šts. Tu su jais, su tais pinigais žinókis, ale jie ne tavo Raud. Žinókis su tais savo vaikais, ma[n] duona uždirbt rūpi, kap pasiklosi, tep išsimiegosi, žinókis KzR. Paliko, žinókitės su viskuo Ėr. Duos šimtelį prieš šliūbą ir žinokis su žmona Pn. Vyras pasikinko arklį ir išvažiuoja an turgaus, o tu, moč, žinókis su visais daržais namie pasilikus Skrb. Žìnais su savo sviestu Jn(Jž). Žinókis sau, kad nesiduodi sušukuot Krs. O aš liuobu užsitarnausu: atves pri kokio gaspadoriaus, paliks i žinókis Vž. Žemės skundė, buvo kelius užarę [vienkiemių naikintojai], žinókias, su dangaus ratais važinėkias Krš. Jeigu kokio neramumo [dėl nelaukto poelgio], tai žinókis, vaikeli Sn. Dabar žinókis, mano mergelė, kad manę nenorėjai JV443. Žinokis, vaidila, su savo dainomis ir į mūsų darbus nesikišk V.Krėv. Tas atsitikimas visai suardė karaliaus sumanymus, ir jis gavo palikti miestą pačiam žinotis J.Balč. Paliksiu, ir tegu anys sau žìnos Mlt. Eime, tesižìnai su savo pupomis J.Jabl. Tegul sau žìnos su tais svečiais Ps. Kieno gaspadorysčia, tesižìno Skdv. Tesižìnai, tepešys Erž. Tada težìnos, kaip noria tedãrai Rs. Ką tu padarysi, tegu žìnaise Jrb. Tesižiniẽ, jau aš nedirbsu Gs. Tegu jisai žìnaisis Snt. Tegu jis žìnos su tais obuoliais, ko tu ten belendi Jnšk. Lai žìnos! Ko kišės, kur nereikia Pš. | Vilkas neša ožį, bast tą ožį, besižìnai, man skūrelę sugrąžino LTR(Pnd). Nė aš klausaus, nė girdžiu: sykį pakišau po pečiaus, tegu žìnais tas kugelis Jrb. Šeimyna žinókis, bile šeimininkė soti Skr. 8. tr., intr. rūpintis, paisyti: Tiek tėvų vaikai ir težìno – ejo išejo Rdn. Mes (vaikai) tik namuose žinójom [būti], tėvai dvaran ėjo Gdr. Vyras turi tvarką žinót ir darbo nepamest Brš.

◊ aklatỹs (ámžinas) žìno neaišku, nežinia: Aklatỹs jį žìno – valkiojas ir valkiojas, ar kur reikia ar nereikia Pbs. Ámžinas žìno, kada anie parbildės Užv.

balà (balaĩ, bãlas, bãlės, bãliai) žìno NdŽ nežinia, neaišku, sunku suprasti: O balà žino, kur jis naktim trankosi, ale namie nenakvoja Slv. Mes jau bala žino kada einam – labai išalkom P.Klim. Kai kada gerai girdžia, o kai kada – balà žìno Jrb. Balà žìno, daržan ejau, ar čia vėjo supūtimas, teip sopėjo va šič, stuburo galą šič Kp. Balaĩ žìno, kaip tę buvo Skr. Man kartą buvo užsikėlus [rožė], nuo ko – bãlas žìno Grž. Eina i eina tumonas, nuo kur anas eina – bãlas jį žìno Švnč. Sako, kad mirė, o bãlės jį žìno Sdb. Bãliai žìno – ar čia augs rugiai, ar ne Ėr.

×bíesas (×brántas, bùdelis) žìno nežinia, neaišku: Bíesas aną žìno, kur ana gyvena Užv. Kaip jų šiemet teip priviso, tų musių – visokių, žaliom galvom – bíesas juos žìno Mžš. Kaip ten tie dvarai išnyko, brántas anus žìno Jdr. Bùdelis žìno, kur jis išvažiavo Snt. Bùdelis žìno, kaip ana sudegė Kv.

bur̃bulą žinóti nieko neišmanyti: Bur̃bulą anas žinójo: iš nosies burnon Ob.

čemerỹs žìno nežinia: Čemerỹs žìno, kas bus iš to vaiko Pnd. O čemerỹs žìno, kaip čia bus Kp.

[víenas Dglš, gẽras Slnt] Diẽvas (dievaĩ) žìno

1. nežinia: O Diẽvas ją žìno. Šito tai aš nežinau Krns. O Diẽvas žìno, kuom anas numirė Ob. Ar anas gyvas ar ne, Diẽvas jį žìno Švnč. Diẽvas žìno, kur tie vijūnai paliko End. Jeigu kas buvo, tai jau ir nuėjo Dievas žino kur I.Simon. Kuom tas [šventas] Jurgis buvo pasigarsinęs, tai dievaĩ žìno Grž. Dievaĩ žìno, iš kurio tu karklyno (juok.) Klm.

2. sakoma apie ką nors ypatinga: Aš dar ne Dievas žino kokis senis esu V.Krėv. Per dieną Dievùlis žìno kiek suveždavo [šieno] – keliolika kãrų Kvr. Mes neretai linkę perdėti ir dievai žino ką įsivaizduoti V.Bub. Pinigas ne dievai žino koks, o vis pinigas. Dykai nepaimsi ir tokio J.Balt.

gãlas (galaĩ) žìno NdŽ

1. nežinia, neaišku: Ir gãlas žìno, kogi nėra dar̃ grybų Sn. Kur ji tęnuis nusigrūdo, gãlas žìno– žinai bobas Kbr. O gãlas čia žìno, kad daug buvo tę prisodyta visokių gėlių, nei neprisimenu Vs. Galaĩ jį žìno, kur jis nuėjo Stk. Galaĩ žìno, kas jam buvo Pls.

2. labai daug: Sniego privelta gãlas žìno Str.

3. sakoma keikiantis: Galas žino, pareini pavargęs kaip šuo, o čia dar valgyti nieku būdu neprisišauki V.Krėv.

gãlas žìno kíek labai daug: Grikių tai gãlas žìno kiek prisėja, nurauk paskui Pv.

gãlas žìno kóks labai didelis, gausus: Taip, pasirodo, būna gyvenime, kad už tokius daiktus galas žino kokius turtus atiduotum J.Avyž.

gãlo nežinóti labai daug turėti: Užtat visi mano, pagaliau ir mato, jog Drūktenis savo pinigų galo nežino Žem.

giltinė̃ (gìltinė) žìno nežinia: Giltinė žino, kur jis dabar Dkšt. Kaip aną vadino, gìltinė žìno Yl. Kaži kur ans dingo, giltinė žino Plng.

griaũsmas (graũzmas) žìno nežinia: Griaũsmas žìno, kiek tų paršiokų toj fermoj Aln. Griaũsmas juos žìno, kur jie dabar šienauja Strn. Kažno, anas gyvas ar yra, griaũsmas jį žìno Žl. Ė graũzmas te juos žìno Švnč.

kàd žinók daug, negailint: Ir įvertė mun medaus kaušą kad žinok Plt.

kẽlio nežìno nesilanko: Kol bėdos nespaudė, kẽlio nežinójai pas mum Srv.

kélmas (kelmaĩ) žìno

1. nežinia: Kélmas žìno, ar būs ta pagada Vvr. Nusidangino ir gyvena kelmas žino kur KlK15,78(Krt). Kelmaĩ jį žìno, kur jis yra Jrb. Kumet ana parvažiuos, kelmaĩ žìno Trk.

2. sakoma stebintis: Al kviečiai, kélmas žìno, liuob maž teatneš [derliaus] Kl.

×kvarabà žìno

1. nežinia: Ale kvarabà žìno, kur jis nulėkė Srj.

2. sakoma stebintis: Bėrasiai tai gerai eina, ė šitas, kvarabà jį žìno, kai įsiutęs lekia [ariant] Švnč.

×kvarabà žìno kíek labai daug: Pinigų prileido kvarabà žìno kíek Sn.

×mõnas žìno nežinia: Ir kur jie paliko, dabar mõnas žìno On.

×paĩbeliai žìno sakoma švelniai keikiantis: Paibeliai žino, nemoku ir pasakyti, ką noriu J.Ap. parãkas (×peklà, pélkė, perkū́nas, piktumà, Põndievas, prãgaras, raĩstas, smalà NdŽ) žìno nežinia: Parãkas jį žìno, kur jis dingo Graž. Peklà žino, ar duoda až pieną pinigus Kp. Ar pélkė ją žìno: tvora tai tvora, ale ne pintinė KlK24,60(Ps). Jegu niekas nesutrukdis, nesurėks, tai jis (lunatikas) užlips perkū́nas žìno kur, boniõs, kažno ką padirbs Č. Piktumà juos žìno, kur any LzŽ. Kaip ten yr tikrinybė[je], vienas Põndievas težìno End. Pragaras juos žino rš. A raĩstas žìno, gal dar augs ta kaliotė Kvr.

šim̃tas žìno NdŽ

1. nežinia: O šim̃tas jį žìno – nesvėrėm, nežinom, kiek kuodelis svėrė Kpč.

2. sakoma stebintis: Valsčiaus sekretorius, jeigu ne gražuolis, tai pakenčiamos išvaizdos vyras, dabar atrodė šimtas žino kaip: jo pilnas veidas supliuško, žandikauliai išsikišo, o nosis – tokios nebuvo visame apskrityje! P.Cvir.

širdìs žìno nėra užmiršta (ppr. apie skriaudas): Kad ir kalbuos, bet širdìs viską žìno Plng.

šuõ (šùnys) žìno nežinia: Šuo žino, kas per žvėrys atsivilko į girią, pasistatė trobelę (ps.) V.Piet. Gal te nebuvo vėžys, šùnes žìno Slm. Ir tegul nesitranko šunys žino kur A.Vencl.

taĩp ir žinók

1. sakoma grasinant: Išmesi, sudaužysi – teĩp i žinók! Mžš. Negrįši [laiku], vaikel, teĩp ir žinók: lupsiu, kai pareisi Mžš.

2. sakoma, reiškiant įsitikinimą: Ir nebūsi, nebūsi tu valdžioj, taip ir žinok, – pasakė motina J.Balt.

var̃gas (vélnias NdŽ, velniaĩ) žìno nežinia: Iš kur anas yra, vargas vienas žino KlK24,60(Kair). O vél[nia]s aną žìno: gal i ta pati, o gal i ne Trk. Užlipam visi – a vélnias ten žìno, kas ten buvo LKT100(Krtv). O kaip toliaus būs, velniaĩ žìno Akm. Nei slydokas, nei vélnias žìno kas End. Vélnias žìno, už ko ana ištekės Ukm. Bijau [degtinės] kap vélnias žìno ko Švnč. Kad ir velniai žino kas būtų – vis tiek eisiu KlK15,79(Nmk). Velniai žino, ko čia mes dar tupime P.Cvir. O kad ans (laikrodis) eina vél[nia]s žìno kaip Trk.

vélnias žìno kíek labai daug: Dabar žolės vélnias žìno kíek [miškuose], tai kurgi augs tas grybas Žl. Vélnias žìno kíek obuolių Dglš.

vencaĩ (vė́tra, Viẽšpats) žìno nežinia: Vencaĩ žìno kada [bus] Snt. Vė́tra žìno, kur jis nuėjo KlK24,60(Šl). Likau pati viena, o kaip gyvęsiu, kaip pabaigsiu amžių, vienas Viẽšpats žìno Pžrl.

nežìno kàs ẽsąs keliasi į puikybę, labai įsivaizduoja: Merga, vyrą gavusi, nebžìno kàs ẽsanti Trš.

\ žinoti; apžinoti; atžinoti; dažinoti; išdasižinoti; įžinoti; išžinoti; nužinoti; pažinoti; atpažinoti; išpažinoti; peržinoti; paperžinoti; pražinoti; prižinoti; razžinoti; sužinoti; užžinoti